Kodėl reikalingas kraujo tyrimas?

Neretai šunys ir katės neišgyvena iki senatvės. Yra užfiksuota, kad katės gali išgyventi iki 34, o šunys iki 29 metų, tačiau dauguma šunų ir kačių išgyvena nuo 8 iki 15 metų. Didelių ir gigantinių veislių šunys išgyvena mažiau negu mažų veislių. Gana dažnai augintinių šeimininkai linkę užmigdyti gyvūną iki senatvės, kad išvengtų senatvėje kylančių problemų.

Kai kurie gyvūnų šeimininkai vengia veterinarijos klinikos, nuoširdžiai tikėdamiesi, kad veterinarai gali diagnozuoti rimtą susirgimą ir rekomenduoti eutanaziją. Tačiau daug ilgų galima pagydyti arba bent jau palengvinti gyvūno gyvenimą, jei šeimininkai laiku kreipiasi į veterinarijos kliniką. Norint išvengti nemažai problemų rekomenduotina pradėti profilaktinį gyvūno sveikatos tikrinimą nuo šešerių metų amžiaus. Šiam tikslui patartina daryti kraujo tyrimą, jis suteikia daug informacijos apie gyvūno vidaus organų (kepenų, inkstų, širdies, kasos) funkciją ir būklę.

Širdies ligos

Dažniausiai šunims pasitaikanti širdies liga endokardiozė. Endokardiozė – tai širdies  vožtuvų pažeidimas. Vožtuvų pažeidimų pasekmėje širdies susitraukimo metu jie nepakankamai užsidaro ir kraujas grįžta atgal. Šį procesą dažnai lydi širdies aritmija. Katėms būdinga – dilatacinė kardiomiopatija.  Dilatacinės kardiomiopatijos metu dėl nepaaiškinamų priežasčių labai išplonėja širdies raumuo, jis pasidaro labai silpnas ir tas silpnumas toliau progresuoja – širdis pasidaro kaip maišas, kuris nebesugeba perpumpuoti kraujo, todėl atitekantis į širdį kraujas užsistovi venose, pradeda kauptis audiniuose. Šių susirgimų pasekmėje išsivysto širdies nepakankamumas. Rečiau pasitaikantis susirgimas yra bakterinis endokarditas.

Kodėl būtina daryti kraujo tyrimą?

1.    Širdies ligos plačiai paplitusios vyresnių šunų tarpe.
2.    Dažniausiai širdies ligos prasideda ir vystosi be aiškių simptomų.
3.    Sergant širdies ligomis dažnai atsiranda antrinės vidaus organų ligos.

Šalia visų būtinų tyrimų širdies ligai diagnozuoti (rengenografija, echoskopija, elektrokardiografija) veterinarai visada būtinai daro kraujo tyrimą, ypač prieš skiriant gydymą, kad būtų galima įvertinti inkstų ir kepenų veiklą, ir nustatyti kalio kiekį kraujyje.

Šlapimo takų ligos

Dažniausiai pasitaikanti pagyvenusių kačių, rečiau šunų problema – lėtinis inkstų nepakankamumas. Tai kai inkstuose sumažėja funkcionuojančių nefronų kiekis bei kamuolėlių (glomerulų) filtracijos greitis. Rečiau pasitaiko ūmus inkstų nepakankamumas, tačiau jis yra labai pavojingas gyvybei, nes pasireiškia staiga ir ūmiai.

Kodėl būtina daryti kraujo tyrimą?

1.    Lėtinis inkstų nepakankamumas nepriklausomai nuo pirminio susirgimo, tai gana lėtai besivystantis susirgimas. Laiku ligą diagnozavus galima sulėtinti arba visai sustabdyti ligos progresavimą.
2.    Prieš skiriant terapinį gydymą, jei gyvūnui reikia duoti narkozę, būtina pasidaryti kraujo tyrimą, dėl nefrotoksinio poveikio.
3.    Esant inkstų nepakankamumui, dažnai prasideda kepenų susirgimai.

Kepenų ligos

Lėtinis hepatitas yra gana dažnai pasitaikantis vyresnių šunų tarpe. Tai lėtai besivystantis kepenų uždegimas. Lėtinis hepatitas dažnai būna virusinio hepatito, ūminio hepatito pasekmėje. Dažniausiai iš lėtinio hepatito išsivysti kepenų cirozė, fibrozė. Vyresnėm katėm pasitaiko kepenų lipidozė. Tai nutinka, kai katės badauja kelias dienas. Kačių organizmas badavimo metu pradeda naudoti riebalų atsargas ko pasekoje riebiosios rugštys keliauja į kepenis, todėl išsivysto kepenų lipidozė. Progresuojant šioms ligoms išsivysto kepenų nepakankamumas. Kepenų nepakankamumas – tai sindromas, galutinė įvairių kepenų ligų stadija, kai kepenys nebeatlieka savo funkcijos. Tokiu atveju kepenys nebeišvalo kraujo ir nuodingi produktai patenka į sisteminę kraujotaką, užnuodydami visą organizmą, ypač smegenis.

Kodėl būtina daryti kraujo tyrimą?

1.    Hepatopatijos dažniausiai būna susijusios su inkstų, virškinimo trakto, kasos ir centrinės nervų sistemos susirgimais.
2.    Esant 70-80proc. kepenų ląstelių pažeidimui išsivysto kepenų nepakankamumas.

Kasos liga

Dažniausi senų gyvūnų kasos susirgimai yra cukrinis diabetas ir lėtinis pankreatitas. Cukrinis diabetas – tai endokrininė liga, kai dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės. Kasoje yra specifinių ląstelių sankaupos (Langerhanso salelių beta ląstelės), kurios išskiria hormoną insuliną. Insulinas reguliuoja baltymų, riebalų ir, ypač, angliavandenių apykaitą. Jis skatina gliukozės patekimą iš kraujo į ląsteles. Dėl to, sutrikus insulino išskyrimui ar funkcijai, gliukozė nepatemka į ląsteles, o kaupiasi kraujyje. Tai sukelia ląstelių badavimą ir ryškų gliukozės padaugėjimą kraujyje. Pankreatitas tai kasos uždegimas. Lėtinio pankreatito atveju žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba, vystosi lėtinis nepakankamumas.

Kodėl būtina daryti kraujo tyrimą?

1.    Ankstyvoje cukrinio diabeto stadijoje nebūna jokių simptomų, todėl būtina profilaktiškai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
2.    Pradinėje lėtinio pankreatito stadijoje nebūna jokių aiškių simptomų, todėl būtina daryti kraujo tyrimą.
Veterinarai rekomenduoja pradėti profilaktinį gyvūno sveikatos patikrinimą nuo 6 metų amžiaus. Daugiausiai informacijos apie gyvūno sveikatą suteikia kraujo tyrimai. Jie būtini norint nustatyti kepenų, inkstų, širdies, kasos ligas. Šių organų ligos dažniausiai prasideda be simptomų.